šmirkšterėti

šmìrkšterėti, -ėja (-ia Rtr, NdŽ, KŽ, -i Ds, -na Dglš), -ėjo Ls žr. šmirkštelėti: 1. K, L, Š, Rtr, LTII69, NdŽ, KŽ Koja tikšterėjo, par išlyžius pilni rietai purvų J. 2. Kad šmìrkšterėjo lietus – ir sulijo visą kaip ūšmalą Ds. 3. NdŽ Šmirkšterėjo priešais savo smulkiu kūneliu rš. 4. R275, MŽ368, N, K, NdŽ, KŽ, Kkl Kap šmìrkšterė[jo] arkliui botagu, tai net šuoliom pradė[jo] bėgt Ign. Šmìrkšterėj vyčia vaikui, tada nekliudis Dglš.